- verkis
- ×vérkis sm. (1) 1. žr. 1 verkė: Keli buvo su iš linų ir verkių taisytu apdangalu apsirėdę Kel1881,46. 2. degutu įtrinta kanapinė virvė: Smalujė virvė – vérkiu vadydavom Rsn. Rožei reik dėti vérkius su mėlenu popieriu Plng.
Dictionary of the Lithuanian Language.